LIETUVOS SPORTO INFORMACIJOS CENTRAS

Viešoji įstaiga LIETUVOS SPORTO INFORMACIJOS CENTRAS likviduotas juridinio asmens organų sprendimu.



Sporto statistikos rodiklius portale galite rasti paspaudę čia
A. Gailiūnienė, K. Milašius 
SPORTO BIOCHEMIJA

Vilnius: LSIC, 2001, 240 p. (LSIC prekyboje nebėra)

Knygoje autoriai supažindina skaitytojus su žmogaus organizmo biocheminės logikos principais, fizinių pratimų bioenergetika, biocheminiais pokyčiais organizme dirbant įvairiu intensyvumu, biocheminės organizmo adaptacijos dėsningumais ir kt. Knyga skirta kūno kultūros specialybės studentams, sporto treneriams ir kitiems kūno kultūros ir sporto specialistams.






TURINYS


ĮVADAS
Santrumpos
I dalis. ŽMOGAUS ORGANIZMO GYVYBINĖS VEIKLOS
BIOCHEMINIAI PAGRINDAI
1. HOMEOSTAZĖ (A. Gailiūnienė)
1.1. Homeostazės sąvoka ir pagrindinės konstantos
1.2. Kraujo buferinės sistemos
1.3. Metabolizmo sutrikimai: acidozė ir alkalozė
1.4. Osmosinė homeostazė. K+ ir Na+ pusiausvyra
1.5. Fiziniu krūvių įtaka homeostazės pokyčiams
2. ŽMOGAUS ORGANIZMO BIOCHEMINĖS LOGIKOS PAGRINDINIAI
PRINCIPAI (A. Gailiūnienė)
2.1. Žmogaus organizmas - biologinė mašina, reikalaujanti energijos
2.2. Biocheminės logikos pagrindiniai principai
2.3. Fizinių pratimų (treniruotės) stresas ir stresoriai
2.4. Stresas ir organizmo adaptacija
3. FIZINIŲ PRATIMŲ BIOENERGETIKA (A. Gailiūnienė)
3.1. Anaerobiniai alaktatiniai energijos šaltiniai (fosfagenai)
3.2. Anaerobiniai energijos šaltiniai. Glikolizė
3.3. Aerobiniai oksidaciniai energijos šaltiniai
4. FERMENTŲ VAIDMUO MEDŽIAGŲ IR ENERGIJOS APYKAITOS
REGULIACIJOJE (A. Gailiūnienė)
4.1. Fermentai - biologiniai katalizatoriai
4.2. Fermentų sudėtis ir savybės
4.3. Anaerobinės alaktatinės ir glikolitinės energijos gamybos fermentai
4.4. Aerobinės energijos gamybos fermentai
5. MEDŽIAGŲ IR ENERGIJOS APYKAITOS NEUROHUMORALIN?
REGULIACIJA (A. Gailiūnienė)
5.1. Neurohumoralinė reguliacija
5.2. Medžiagų ir energijos apykaitos humoralinė reguliacija
5.3. Gliukozės homeostazės palaikymas fizinio krūvių metu
5.4. Insulino ir gliukagono vaidmuo reguliuojant gliukozės pernašą
per membranas fizinio krūvio metu
5.5. Treniruotės poveikis katecholaminų sekrecijai
5.6. Augimo hormono (STH) pokyčiai dėl fizinio krūvio
5.7. Hormonų kompleksinis vaidmuo raumenų veikloje
6. FIZINIŲ PRATIMŲ POVEIKIS ANGLIAVANDENIŲ, LIPIDŲ IR
BALTYMŲ APYKAITAI (A. Gailiūnienė)
6.1. Glikolizės bei glikogenolizės efektyvumas fizinių pratimų metu
6.2. Fizinių pratimų poveikis lipidų apykaitai
6.2.1. Etapinė lipidų utilizacija fizinių pratimų metu
6.2.2. Laisvųjų riebalų rūgščių mobilizacija
6.2.3. Angliavandenių ir lipidų kryžminio panaudojimo
fizinių pratimų metu koncepcija
6.3. Fizinių pratimų poveikis proteinų ir aminorūgščių apykaitai
6.3.1. Aminorūgščių katabolizmas ir panaudojimas energiniams tikslams
6.3.2. Aminorūgščių metabolizmas fizinių pratimų metu
7. BIOCHEMINIAI POKY?IAI ORGANIZME DIRBANT ?VAIRIU
INTENSYVUMU (A. Gailiūnienė)
7.1. Bendras biocheminių procesų pokyčių kryptingumas
raumenų veiklos metu
7.2. Deguonies pernaša į dirbančius raumenis ir jo vartojimas raumenyse
7.3. Biocheminiai pokyčiai atskiruose organuose ir
audiniuose raumenims dirbant
7.3.1.Kraujo biocheminiai pokyčiai, atsiradę dirbant
7.3.2. Medžiagų ir energijos pernašos pokyčiai dirbant
7.3.3. Raumenų ląstelių membranų laidumo pokyčiai
raumenims dirbant. "Jonų siurbliai"
7.3.4. Biocheminiai pokyčiai širdyje, galvos smegenyse,
griaučių raumenyse
7.3.5. Kepenų biocheminės būklės pokyčiai, atsiradę dirbant
7.3.6. Inkstų biocheminė būklė dirbant
7.4. Fizinių pratimų klasifikacija pagal biocheminių pokyčių pobūdį
raumenims dirbant
II dalis. SPORTO BIOCHEMIJA
8. RAUMENŲ SUSITRAUKIMO BIOCHEMIJA (K. Milašius)
8.1. Raumeninių skaidulų struktūra ir cheminė sudėtis
8.2. Raumeninių skaidulų tipai
8.3. Raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo mechanizmas
8.4. Raumenų susitraukimo aprūpinimas energija
8.4.1. Bendra energijos gamybos mechanizmų charakteristika
8.4.2. ATP resintezė iš kreatinfosfato
8.4.3. Glikolitinis ATP resintezės mechanizmas
8.4.4. ATP resintezė miokinazės reakcijoje
8.4.5. Aerobinis ATP resintezės mechanizmas
9. FIZINIO DARBINGUMO BIOCHEMIN? CHARAKTERISTIKA
(K. Milašius)
9.1. Sportininkų darbingumą lemiantys veiksniai
9.2. Aerobinio ir anaerobinio darbingumo rodikliai
9.3. Treniruotės įtaka sportininkų darbingumui
9.4. Treniruotų sportininkų biocheminė charakteristika
10. SPORTININKŲ NUOVARGIO IR ATSIGAVIMO BIOCHEMINIAI
VEIKSNIAI (K. Milašius)
10.1. Nuovargio biocheminė charakteristika
10.2. Trumpai trunkančių pratimų sukelto nuovargio
biocheminė charakteristika
10.3. Ilgai trunkančių pratimų sukelto nuovargio biocheminė
charakteristika
10.4. Atsigavimo po fizinės veiklos biocheminė charakteristika
10.5. Energinių išteklių atsigavimo po fizinių krūvių nuoseklumas
10.6. Atsigavimo procesų eigos biocheminė kontrolė
10.7. Fizinių pratimų sukeltas raumenų skausmas
11. FIZINIŲ YPATYBIŲ SPECIFIŠKUMO BIOCHEMINIAI
PAGRINDAI (K. Milašius)
11.1. Greitumo ir jėgos ypatybių biocheminė charakteristika
11.1.1. Greitumo ir jėgos biocheminiai veiksniai
11.1.2. Greitumo ir jėgos ugdymo metodų biocheminiai pagrindai
11.2. Ištvermės ypatybės biocheminė charakteristika
11.2.1. Ištvermės biocheminiai veiksniai
11.2.2. Ištvermės ugdymo metodų biocheminė charakteristika
12. BIOCHEMINĖS ORGANIZMO ADAPTACIJOS
DĖSNINGUMAI (K. Milašius)
12.1. Greitosios adaptacijos biocheminis pagrindas
12.2. Ilgosios adaptacijos biocheminis pagrindas
12.3. Adaptacijos specifiškumas
12.4. Adaptacijos grįžtamumas
12.5. Adaptacinių pokyčių nuoseklumas treniruotės procese
12.6. Adaptacijos raidos cikliškumas
12.7. Biocheminiai pokyčiai organizme nutraukus
treniruotes ir persitreniravus
12.8. Sportininkų atrankos biocheminiai kriterijai
13. ĮVAIRIŲ SPORTO ŠAKŲ BIOCHEMINĖ
CHARAKTERISTIKA (K. Milašius)
13.1. Ciklinių sporto šakų biocheminė charakteristika
13.1.1. Lengvoji atletika
13.1.2. Slidinėjimas
13.1.3. Plaukimas
13.1.4. Dviračių sportas, irklavimas
13.2. Aciklinių sporto šakų biocheminė charakteristika
13.2.1. Gimnastika, meninė gimnastika
13.2.2. Sportiniai žaidimai
13.2.3. Sunkioji atletika
13.3. Dvikovos ir kitų sporto šakų biocheminė charakteristika
13.3.1. Imtynės, boksas
13.3.2. Fechtavimasis
13.4. Biocheminė pramankštos ir priešstartinės būsenos
charakteristika
14. SPORTININKŲ RACIONALIOS MITYBOS PAGRINDAI
(K. Milašius)
14.1. Racionalios mitybos principai
14.2. Organizmo energijos sąnaudos ir jų priklausomybė
nuo atliekamo darbo
14.3. Maisto medžiagų subalansuotumas sportininkų racione
14.4. Maisto cheminių komponentų vaidmuo aprūpinant raumenis
energija
14.5. Angliavandenių vaidmuo aprūpinant raumenis energija
14.6. Riebalų vaidmuo aprūpinant raumenis energija
14.7. Baltymų vaidmuo aprūpinant raumenis energija
14.8. Vitaminai ir fizinė veikla
14.8.1. Riebaluose tirpūs vitaminai
14.8.2. Vandenyje tirpūs vitaminai
14.9. Mineralinės medžiagos
14.10. Padidintos maistinės vertės produktai
14.11. Kitų padidintos biologinės vertės produktų vartojimas
14.12. Mitybos režimas
15. SPORTININKŲ BIOCHEMINĖ KONTROLĖ (K. Milašius)
15.1. Biocheminės kontrolės uždaviniai, rūšys ir organizavimas
15.2. Biocheminės kontrolės objektas ir pagrindiniai rodikliai
15.3. Energijos gamybos sistemų biocheminė kontrolė fizinio krūvio
metu
15.4. Pagrindinių energijos šaltinių apykaitos produktai
15.4.1. Angliavandenių apykaitos produktai
15.4.2. Riebalų apykaitos produktai
15.4.3. Baltymų apykaitos produktai
15.4.4. Rūgščių ir bazių pusiausvyros rodikliai
15.5. Sportininkų darbingumo, nuovargio ir organizmo
atsigavimo biocheminė kontrolė
15.6. Sportininkų dopingo kontrolė
15.6.1. Dopingo klasifikacija
15.6.2. Dopingo kontrolės organizavimas ir atlikimas
Literatūra 




--------------------
A. Gailiūnienė, K. Milašius
SPORTS BIOCHEMISTRY

Vilnius: LSIC, 2001, 240 p.
 
In this book authors introduce readers with the principles of the human body biochemical logics, bioenergetics of physical exercises, biochemical changes in the body while exercising on different intensity levels, regularities of body biochemical adaptation etc. Target groups of this publication are as follows: students of PE, coaches and other specialists of PE and sports.